Socialinis atotrūkis Hamburge: 122 rajonai kenčia nuo skurdo ir galimybių stokos!

Socialinis atotrūkis Hamburge: 122 rajonai kenčia nuo skurdo ir galimybių stokos!

Pastaraisiais metais socialinė atskirtis Hamburge gilėjo ir ne tik popieriuje. Remiantis naujausiu pranešimu, kurį pateikė T internete 122 iš 151 miesto nepalankioje padėtyje esančios vietovės yra devyniose grupėse, kurios daugiausia yra Hamburgo rytuose ir pietuose. Nerimą kelianti statistika, iliustruojanti, kokia didelė nelygybė yra Hanzos mieste.

Šiuose rajonuose didelės valstybės išmokos koreliuoja su dideliu nedarbu. Ypač nerimą kelia daugelio vaikų, kenčiančių nuo skurdo, padėtis, todėl jų galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą yra prastesnės. Kai kuriuose rajonuose tai paliečia daugiau nei pusę gyventojų. Tokios sąlygos yra ne tik socialiai nesąžiningos, bet ir turi įtakos ateities kartų formavimuisi.

Skirtingos gyvenimo realijos

Skurdo rizika ypač didelė Hamburge. Pagal Diakonija Hamburgas 2021 m. skurdo rizikos lygis buvo apie 19,8 proc. Ypač nukenčia jauni suaugusieji ir vieniši tėvai. Ypač tarp vienišų tėvų ši dalis išaugo nuo 38,6 proc. 2005 m. iki šokiruojančių 46,2 proc. 2021 m. Net ir namų ūkiuose, kuriuose yra keli vaikai, skurdo rizika yra didelė – 30,6 proc., todėl daugeliui tėvų neįmanoma leisti savo vaikams augti nerūpestingai.

Ši sudėtinga problema ypač akivaizdi nuomos struktūroje. Turtingi Hamburgo gyventojai apgyvendinimui išleidžia tik 17 procentų savo pajamų, o apatiniame pajamų trečdalyje esantys žmonės turi išleisti iki 45 procentų savo pajamų. Tai ne tik sukelia nuolatinę įtampą kasdieniame gyvenime, bet ir atskirties bei nevilties jausmą.

Stabilumas ar socialinė dezintegracija?

Kaip ir reportažas iš Boeckleris rodo, kad socialinė ir ekonominė nelygybė Vokietijoje didėja. Esant 17,8 procento skurdo lygiui ir didėjančiam Gini koeficientui, akivaizdu, kad atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų didėja. Hamburge, kur milijonierių tankumas yra didžiausias Vokietijoje, tai rodo 25 449 eurų vienam mokesčių mokėtojui 2013 m. mediana, o pajamų diapazonas rajonuose labai skiriasi.

Stabili ataskaita yra labiau įsitvirtinusių struktūrų, o ne teigiamų pokyčių ženklas. Reprezentatyvi apklausa rodo, kad beveik pusė darbo jėgos nerimauja dėl socialinės sanglaudos. Politinius sprendimus priimantys asmenys raginami imtis priemonių šiam susiskaldymui neutralizuoti ir socialinei sanglaudai stiprinti.

Visapusės socialinės politikos strategijos poreikis akivaizdus. Tai turėtų ne tik kovoti su esama nelygybe, bet ir suteikti naują postūmį viešosioms gėrybėms, tokioms kaip kultūra ir mobilumas. Hamburgui reikia geros rankos, kad rastų išeitį iš šios krizės ir skatintų socialinę sanglaudą.