Daugiau nei du trečdaliai vokiečių vengia naujienų, bijodami negatyvo!

Daugiau nei du trečdaliai vokiečių vengia naujienų, bijodami negatyvo!

Tuo metu, kai naujienų spektras atrodo beveik nevaldomas, dabartinis tyrimas rodo, kad vis daugiau vokiečių aktyviai vengia naujienų. Pagal tai „Reuters Institute“ skaitmeninių naujienų ataskaita, 2025 m 71% internautų teigė, kad naujienų vengia būtent. Tai yra padidėjimas nuo 69 % 2024 m. Pagrindinė šios raidos priežastis – neigiamas poveikis nuotaikoms, ką patvirtina 48 % naujienų vengiančių žmonių.

Tyrimas taip pat rodo, kad ypač nukenčia jaunesni (18–24 m.) ir vyresni vartotojai (55 m. ir vyresni). 43% jaunesnių jaučiasi išsekę informacijos antplūdžio, o 49% vyresnio amžiaus žmonių teigia, kad jie per dažnai yra informuojami apie karus ir konfliktus. Nepaisant šio vengimo, bendras susidomėjimas naujienomis išlieka stabilus; 55 % suaugusiųjų Vokietijoje vis dar labai domisi naujienomis.

Pasitikėjimas ir pirmenybės naujienų srityje

Remiantis tyrimu, pasitikėjimas naujienomis Vokietijoje išlieka aukštas: 45% suaugusiųjų pasitiki dauguma naujienų. Ypatingą populiarumą turi viešoji žiniasklaida, vietiniai ir regioniniai laikraščiai. Daugiau nei 50% respondentų pabrėžia, kad žmonių sukurti pranešimai laikomi patikimesniais nei tie, kuriuos sukūrė AI. Pasitikėjimas naujienomis vaidina svarbų vaidmenį – 66 % vartotojų naujienas internete vartoja bent kartą per savaitę, o 33 % respondentų pirmenybė teikiama socialinei žiniasklaidai.

Šiame kontekste taip pat galima pastebėti, kad 57% apklaustųjų mano, kad „TikTok“ yra ypač pavojingas melagingų naujienų sklaidai. Taigi nenuostabu, kad daugelis žmonių sveiką skepticizmą žiūri į AI sukurtą turinį. Apskritai 54% vartotojų jaučiasi nepatogiai naudodami tokius pranešimų formatus, ypač kai jie yra visiškai automatizuoti. Atrodo, kad čia reikalinga sąveika tarp technologijų ir žmogaus sprendimo.

Psichologiniai naujienų vengimo aspektai

Išvados iš Reuters institutas ir ARD tyrimų tarnyba rodo, kad naujienų vengimas dažnai yra apsauga nuo psichologinio streso. Nuolatinis susidūrimas su neigiamais pranešimais gali padidinti stresą, todėl daugelis žmonių sąmoningai atsiriboja. Paradoksalu, bet pasitraukimas iš naujienų pasaulio dažnai skatina pilietinės visuomenės įsitraukimą, kaip rodo tyrimai.

Ypač naujienų vengiantys žmonės yra atviresni dezinformacijos reiškiniui. Neigiami pranešimai gali iškreipti suvokimą ir lemti prastesnį informacijos vertinimą. Tai dažnai padidina norą naudoti asmeninius kontaktus kaip informacijos šaltinį emocinei palengvėjimui suteikti.

Pastaraisiais metais žiniasklaidos spektras gerokai išsiplėtė, todėl naujienas įsisavinti dar sunkiau. Šie pokyčiai rodo, kaip svarbu aktyviai kontroliuoti savo naujienų vartojimą – ypač krizės metu, kai gali padidėti informacijos perteklius ir neigiamų pranešimų skaičius.

Rezultatai atitinka išvadas ARD, pagal kurią daugelis žmonių yra linkę sąmoningai vengti naujienų krizės metu. Pasaulyje, kuriame dažnai dominuoja neigiamos naujienos, požiūris į savo gerovės prioritetą yra suprantamas. Belieka pamatyti, kaip šios tendencijos vystysis ateinančiais metais.